Art Deco stilius išpopuliarėjo XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje, o vienu svarbiausių jo istorijos įvykių tapo 1925 metais Paryžiuje surengta moderniųjų dekoratyvinių menų paroda.
Tačiau Art Deco nėra vien auksinės detalės ar gausi ornamentika. Tai stilius, kuriame tradicinis meistriškumas susitinka su moderniu pasauliu, architektūriškomis formomis ir technologijų pažangos estetika.
Art Deco baldus dažniausiai atpažįstame iš:
– aiškių, simetriškų ir geometriškų siluetų;
– laiptuotų formų, arkų, spindulių, vėduoklių ir stilizuotų augalinių motyvų;
– blizgių, kruopščiai apdirbtų paviršių;
– tamsios medienos, dekoratyvaus lukšto, lako, stiklo, veidrodžių ir metalo derinių;
– sodrių spalvų bei ryškių šviesių ir tamsių paviršių kontrastų.
Vienas žymiausių Art Deco baldų kūrėjų Émile’is-Jacques’as Ruhlmannas savo darbuose derino harmoningas proporcijas, architektūrišką konstrukciją, retas medienos rūšis ir santūriai naudojamus ornamentus. Būtent todėl autentiškas Art Deco baldas atrodo prabangiai, tačiau ne chaotiškai – kiekviena jo detalė turi aiškią vietą.
Šiuolaikiniame interjere nebūtina atkartoti viso XX amžiaus trečiojo dešimtmečio salono. Dažnai pakanka vieno išraiškingo baldo: konsolės, komodos, kavos staliuko, aksominio fotelio ar dekoratyviu lukštu puoštos spintelės.
Kad interjeras išliktų rafinuotas, Art Deco baldą verta derinti su:
– ramiomis sienų spalvomis;
– kokybiškais, vienspalviais tekstilės paviršiais;
– simetriškai išdėstytais šviestuvais;
– stiklo, žalvario ar tamsaus metalo detalėmis;
– keliomis kruopščiai atrinktomis, o ne daugybe konkuruojančių dekoracijų.
Art Deco – tai ne trumpalaikė puošybos mada. Tai interjero kalba, kurioje prabanga kuriama proporcijomis, medžiagomis ir meistriškai apgalvotomis detalėmis.
